sukliauti

sukliauti: sukliáuti 1. intr. sutarti; sutikti; susidraugauti: Kristijons negalėjo būtinai sukliauti su kryžokais S.Dauk. Visi čia ant žemės sukliovėm M.Valanč. Didžioj šeimynoj sukliaudamys galėjom ne vien dirbti, bet ir pasilinksminti M.Valanč. | refl.: Susiklióvė su pijokais, pasileido gerti Skd. Jūsų vaikas su kaimyno piemenimi susiklióvė Ms, Slnt. | Susikliovė (susimylėjo) vaikis su merga J. 2. tr. suprasti: Manęs nesukliovė, ką aš ne rusas Brsl. \ kliauti; antsikliauti; apsikliauti; pakliauti; sukliauti

Игры ⚽ Поможем написать реферат

apsikliauti — žr. sukliauti 1 (refl.): Apsikliovė biednu vaikiu ir ištekėjo Ggr. kliauti; antsikliauti; apsikliauti; pakliauti; sukliauti … Dictionary of the Lithuanian Language
antsikliauti — (dial.) intr. J pradėti labai prašyti. kliauti; antsikliauti; apsikliauti; pakliauti; sukliauti … Dictionary of the Lithuanian Language
kliauti — kliauti, ja ( na), kliovė 1. tr. užkliūti, pasilikti, pabūti: Toks bernas šventom dienom retai namus kliauna Auk. Negana, kad vaikai namų nekliauna, bet senis – ir tas rš. Eina ir eina, o namų nekliauna Dg. Tu nekliauni namų kap vėjas laukuose Kb … Dictionary of the Lithuanian Language
pakliauti — 1. tr. J pavesti, patikėti: Jūs savo gyvybą pakliaunat tam, kuriam nėksai neleido savo kojų austyt S.Dauk. 2. refl. pasitikėti kuo: Jis buvo manim visai pasikliovęs J.Jabl. Tarybinė liaudis įprato pasikliauti savo pačios jėgomis (sov.) rš. Iki… … Dictionary of the Lithuanian Language
vešėti — 2 vešėti, veši, ėjo intr. linkėti, trokšti (?): Todėl kiekvienas sau gero vešėjo ir tarp savęs negalėjo sukliauti S.Dauk … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias